Definify.com
Definition 2024
įvardžiuotinis
įvardžiuotinis
Lithuanian
Adjective
įvardžiúotinis m (feminine įvardžiúotinė, stress pattern 1)
Declension
declension of įvardžiuotinis
masculine | feminine | ||||
---|---|---|---|---|---|
singular | plural | singular | plural | ||
nominative | įvardžiuotinis | įvardžiuotiniai | įvardžiuotinė | įvardžiuotinės | |
genitive | įvardžiuotinio | įvardžiuotinių | įvardžiuotinės | įvardžiuotinių | |
dative | įvardžiuotiniam | įvardžiuotiniams | įvardžiuotinei | įvardžiuotinėms | |
accusative | įvardžiuotinį | įvardžiuotinius | įvardžiuotinę | įvardžiuotines | |
instrumental | įvardžiuotiniu | įvardžiuotiniais | įvardžiuotine | įvardžiuotinėmis | |
locative | įvardžiuotiniame | įvardžiuotiniuose | įvardžiuotinėje | įvardžiuotinėse | |
vocative | įvardžiuotinis | įvardžiuotiniai | įvardžiuotinė | įvardžiuotinės |