Definition 2024
įgalėsimas
įgalėsimas
Lithuanian
Participle
įgalėsimas
- future passive dalyvis participle of įgalėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalėsimas
|
įgalėsimi |
įgalėsima |
įgalėsimos |
| genitive |
įgalėsimo |
įgalėsimų |
įgalėsimos |
įgalėsimų |
| dative |
įgalėsimam |
įgalėsimiems |
įgalėsimai |
įgalėsimoms |
| accusative |
įgalėsimą |
įgalėsimus |
įgalėsimą |
įgalėsimas
|
| instrumental |
įgalėsimu |
įgalėsimais |
įgalėsima |
įgalėsimomis |
| locative |
įgalėsimame |
įgalėsimuose |
įgalėsimoje |
įgalėsimose |
| vocative |
įgalėsimas
|
įgalėsimi |
įgalėsima |
įgalėsimos |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalėsimasis |
įgalėsimieji |
įgalėsimoji |
įgalėsimosios |
| genitive |
įgalėsimojo |
įgalėsimųjų |
įgalėsimosios |
įgalėsimųjų |
| dative |
įgalėsimajam |
įgalėsimiesiems |
įgalėsimajai |
įgalėsimosioms |
| accusative |
įgalėsimajį |
įgalėsimuosius |
įgalėsimąją |
įgalėsimąsias |
| instrumental |
įgalėsimuoju |
įgalėsimaisiais |
įgalėsimąja |
įgalėsimosiomis |
| locative |
įgalėsimajame |
įgalėsimuosiuose |
įgalėsimojoje |
įgalėsimosiose |
| vocative |
įgalėsimasis |
įgalėsimieji |
įgalėsimoji |
įgalėsimosios |
