Definition 2026
įgalėjęs
įgalėjęs
Lithuanian
Participle
įgalėjęs
- past active dalyvis participle of įgalėti.
Declension
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalėjęs
|
įgalėję |
įgalėjusi |
įgalėjusios |
| genitive |
įgalėjusio |
įgalėjusių |
įgalėjusios |
įgalėjusių |
| dative |
įgalėjusiam |
įgalėjusiems |
įgalėjusiai |
įgalėjusioms |
| accusative |
įgalėjusį |
įgalėjusius |
įgalėjusią |
įgalėjusias |
| instrumental |
įgalėjusiu |
įgalėjusiais |
įgalėjusia |
įgalėjusiomis |
| locative |
įgalėjusiame |
įgalėjusiuose |
įgalėjusioje |
įgalėjusiose |
| vocative |
įgalėjęs
|
įgalėję |
įgalėjusi |
įgalėjusios |
| |
masculine |
|
feminine |
| singular |
plural |
singular |
plural |
| nominative |
įgalėjusysis |
įgalėjusieji |
įgalėjusioji |
įgalėjusiosios |
| genitive |
įgalėjusiojo |
įgalėjusiųjų |
įgalėjusiosios |
įgalėjusiųjų |
| dative |
įgalėjusiajam |
įgalėjusiesiems |
įgalėjusiajai |
įgalėjusiosioms |
| accusative |
įgalėjusįjį |
įgalėjusiuosius |
įgalėjusiąją |
įgalėjusiąsias |
| instrumental |
įgalėjusiuoju |
įgalėjusiaisiais |
įgalėjusiąja |
įgalėjusiosiomis |
| locative |
įgalėjusiajame |
įgalėjusiuosiuose |
įgalėjusiojoje |
įgalėjusiosiose |
| vocative |
įgalėjusysis |
įgalėjusieji |
įgalėjusioji |
įgalėjusiosios |
