Definify.com
Definition 2024
trudens
trudens
Latin
Participle
trūdēns m, f, n (genitive trūdentis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | trūdēns | trūdentēs | trūdentia | ||
| genitive | trūdentis | trūdentium | |||
| dative | trūdentī | trūdentibus | |||
| accusative | trūdentem | trūdēns | trūdentēs | trūdentia | |
| ablative | trūdente, trūdentī1 | trūdentibus | |||
| vocative | trūdēns | trūdentēs | trūdentia | ||
1When used purely as an adjective.