Definify.com
Definition 2026
retenturus
retenturus
Latin
Participle
retentūrus m (feminine retentūra, neuter retentūrum); first/second declension
- about to detain
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | retentūrus | retentūra | retentūrum | retentūrī | retentūrae | retentūra | |
| genitive | retentūrī | retentūrae | retentūrī | retentūrōrum | retentūrārum | retentūrōrum | |
| dative | retentūrō | retentūrō | retentūrīs | ||||
| accusative | retentūrum | retentūram | retentūrum | retentūrōs | retentūrās | retentūra | |
| ablative | retentūrō | retentūrā | retentūrō | retentūrīs | |||
| vocative | retentūre | retentūra | retentūrum | retentūrī | retentūrae | retentūra | |