Definify.com
Definition 2024
referturus
referturus
Latin
Participle
refertūrus m (feminine refertūra, neuter refertūrum); first/second declension
- about to fill up
Inflection
First/second declension.
Number | Singular | Plural | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
nominative | refertūrus | refertūra | refertūrum | refertūrī | refertūrae | refertūra | |
genitive | refertūrī | refertūrae | refertūrī | refertūrōrum | refertūrārum | refertūrōrum | |
dative | refertūrō | refertūrō | refertūrīs | ||||
accusative | refertūrum | refertūram | refertūrum | refertūrōs | refertūrās | refertūra | |
ablative | refertūrō | refertūrā | refertūrō | refertūrīs | |||
vocative | refertūre | refertūra | refertūrum | refertūrī | refertūrae | refertūra |