Definify.com
Definition 2024
prudentior
prudentior
Latin
Adjective
prūdentior (comparative of prūdēns)
Inflection
Third declension, comparative variant
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | prūdentior | prūdentius | prūdentiōrēs | prūdentiōra | |
| genitive | prūdentiōris | prūdentiōrum | |||
| dative | prūdentiōrī | prūdentiōribus | |||
| accusative | prūdentiōrem | prūdentius | prūdentiōrēs | prūdentiōra | |
| ablative | prūdentiōre | prūdentiōribus | |||
| vocative | prūdentior | prūdentius | prūdentiōrēs | prūdentiōra | |