Definify.com
Definition 2024
perempturus
perempturus
Latin
Participle
peremptūrus m (feminine peremptūra, neuter peremptūrum); first/second declension
- about to destroy
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | peremptūrus | peremptūra | peremptūrum | peremptūrī | peremptūrae | peremptūra | |
| genitive | peremptūrī | peremptūrae | peremptūrī | peremptūrōrum | peremptūrārum | peremptūrōrum | |
| dative | peremptūrō | peremptūrō | peremptūrīs | ||||
| accusative | peremptūrum | peremptūram | peremptūrum | peremptūrōs | peremptūrās | peremptūra | |
| ablative | peremptūrō | peremptūrā | peremptūrō | peremptūrīs | |||
| vocative | peremptūre | peremptūra | peremptūrum | peremptūrī | peremptūrae | peremptūra | |