Definify.com
Definition 2025
paviens
paviens
Latin
Participle
paviēns m, f, n (genitive pavientis); third declension
Inflection
Third declension.
Number | Singular | Plural | |||
---|---|---|---|---|---|
Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
nominative | paviēns | pavientēs | pavientia | ||
genitive | pavientis | pavientium | |||
dative | pavientī | pavientibus | |||
accusative | pavientem | paviēns | pavientēs | pavientia | |
ablative | paviente, pavientī1 | pavientibus | |||
vocative | paviēns | pavientēs | pavientia |
1When used purely as an adjective.