Definify.com

Definition 2024

patylėti

patylėti

Lithuanian

Verb

patylė́ti ‎(third-person present tense patỹli, third-person past tense patylė́jo)

to be quiet (for a while); to be able to be quiet

Conjugation

conjugation of patylėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	patyliu	patyli	patyli		patylime, patylim	patylite, patylit	patyli
	past (būtasis kartinis laikas)	patylėjau	patylėjai	patylėjo		patylėjome, patylėjom	patylėjote, patylėjot	patylėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	patylėdavau	patylėdavai	patylėdavo		patylėdavome, patylėdavom	patylėdavote, patylėdavot	patylėdavo
	future (būsimasis laikas)	patylėsiu	patylėsi	patylės		patylėsime, patylėsim	patylėsite, patylėsit	patylės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		patylėčiau	patylėtum, patylėtumei	patylėtų		patylėtumėme, patylėtumėm, patylėtume	patylėtumėte, patylėtumėt	patylėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	patylėk, patylėki	tepatyli, tepatylie		patylėkime, patylėkim	patylėkite, patylėkit	tepatyli, tepatylie

dalyviai of patylėti

	active	passive
present	patylįs, patylintis	patylimas
past	patylėjęs	patylėtas
past frequentative	patylėdavęs	—
future	patylėsiąs, patylėsiantis	patylėsimas

participle of necessity	—	patylėtinas

pusdalyvis of patylėti

	active
special adverbial participle	patylėdamas

padalyviai of patylėti

	active
present adverbial	patylint
past adverbial	patylėjus
past frequentative adverbial	patylėdavus
future adverbial	patylėsiant

būdinys of patylėti


manner of action participle	patylėte, patylėtinai