Definify.com
Definition 2024
iuturus
iuturus
Latin
Participle
iūtūrus m (feminine iūtūra, neuter iūtūrum); first/second declension
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | iūtūrus | iūtūra | iūtūrum | iūtūrī | iūtūrae | iūtūra | |
| genitive | iūtūrī | iūtūrae | iūtūrī | iūtūrōrum | iūtūrārum | iūtūrōrum | |
| dative | iūtūrō | iūtūrō | iūtūrīs | ||||
| accusative | iūtūrum | iūtūram | iūtūrum | iūtūrōs | iūtūrās | iūtūra | |
| ablative | iūtūrō | iūtūrā | iūtūrō | iūtūrīs | |||
| vocative | iūtūre | iūtūra | iūtūrum | iūtūrī | iūtūrae | iūtūra | |