Definify.com
Definition 2024
coniurans
coniurans
Latin
Participle
coniūrāns m, f, n (genitive coniūrantis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | coniūrāns | coniūrantēs | coniūrantia | ||
| genitive | coniūrantis | coniūrantium | |||
| dative | coniūrantī | coniūrantibus | |||
| accusative | coniūrantem | coniūrāns | coniūrantēs | coniūrantia | |
| ablative | coniūrante, coniūrantī1 | coniūrantibus | |||
| vocative | coniūrāns | coniūrantēs | coniūrantia | ||
1When used purely as an adjective.