Definify.com
Definition 2024
balbutiens
balbutiens
Latin
Participle
balbūtiēns m, f, n (genitive balbūtientis); third declension
Inflection
Third declension.
| Number | Singular | Plural | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masc./Fem. | Neuter | Masc./Fem. | Neuter | |
| nominative | balbūtiēns | balbūtientēs | balbūtientia | ||
| genitive | balbūtientis | balbūtientium | |||
| dative | balbūtientī | balbūtientibus | |||
| accusative | balbūtientem | balbūtiēns | balbūtientēs | balbūtientia | |
| ablative | balbūtiente, balbūtientī1 | balbūtientibus | |||
| vocative | balbūtiēns | balbūtientēs | balbūtientia | ||
1When used purely as an adjective.