Definify.com
Definition 2024
aequaturus
aequaturus
Latin
Participle
aequatūrus m (feminine aequatūra, neuter aequatūrum); first/second declension
- about to equalize
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | aequatūrus | aequatūra | aequatūrum | aequatūrī | aequatūrae | aequatūra | |
| genitive | aequatūrī | aequatūrae | aequatūrī | aequatūrōrum | aequatūrārum | aequatūrōrum | |
| dative | aequatūrō | aequatūrō | aequatūrīs | ||||
| accusative | aequatūrum | aequatūram | aequatūrum | aequatūrōs | aequatūrās | aequatūra | |
| ablative | aequatūrō | aequatūrā | aequatūrō | aequatūrīs | |||
| vocative | aequatūre | aequatūra | aequatūrum | aequatūrī | aequatūrae | aequatūra | |