Definify.com
Definition 2026
adventurus
adventurus
Latin
Participle
adventūrus m (feminine adventūra, neuter adventūrum); first/second declension
- about to arrive
Inflection
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | adventūrus | adventūra | adventūrum | adventūrī | adventūrae | adventūra | |
| genitive | adventūrī | adventūrae | adventūrī | adventūrōrum | adventūrārum | adventūrōrum | |
| dative | adventūrō | adventūrō | adventūrīs | ||||
| accusative | adventūrum | adventūram | adventūrum | adventūrōs | adventūrās | adventūra | |
| ablative | adventūrō | adventūrā | adventūrō | adventūrīs | |||
| vocative | adventūre | adventūra | adventūrum | adventūrī | adventūrae | adventūra | |